Legendos apie gėles
Teigiama, kad gėlės į namus gali atnešti laimę ir pinigus, tad nieko keisto, kad kambariniai augalai šiuo metu yra labai populiarūs. Kiekvienu atveju galima pasirinkti tokias gėles, kurios jums patiktų labiausiai, bet ar kada domėjotės, kokios yra įvairių gėlių legendos? Galbūt tai taip pat padės jums pasirinkti tinkamiausius augalus!
Astras
Išvertus iš graikų kalbos „asteri” reiškia “žvaigždė”. Pasakojama, kad tylią naktį galima išgirsti, kaip šie augalai kalbasi su žvaigždėmis. Senovės Graikijoje šios gėlės buvo meilės simbolis, Kinijoje – kuklumo ženklas, o Vengrijoje – rudens simbolis (pastarojoje šalyje astrai buvo vadinami rudens rožėmis).
Medetka
Šios gėlės kitaip dar vadinamos nadatkomis, nagatkomis ar tiesiog vasaros nuotakomis, nes medetkų žiedai visada gręžiasi į saulę. Senovės Indijoje iš šių gėlių buvo pinamos girliandos, kuriomis puoštos įvairių dievybių skulptūros (įvairių dievybių Indijoje tikrai nestinga…) Atsiradus krikščionybei šios gėlės buvo vadinamos Marijos auksu.
Rožė
Senovės Graikijoje rožė buvo grožio deivės Afroditės atributas. Pasakojama, kad visur, kur tik eidavo gražioji deivė, pražysdavo baltos rožės. Kai deivė sužinojo apie savo mylimojo žūtį, kelyje, kuriuo Afroditė ėjo ar bėgo, pražysdavo raudonos rožės, o jos kojas žeidė aštrūs rožių spygliai. Senovės Romoje rožės buvo tapatinamos su deive Venera – meilės, grožio ir žydinčios gamtos deive.
Lelija
Senovės Egipte lelija buvo amžinojo gyvenimo vilties ir žemiškojo pasaulio laikinumo simbolis. Senovės graikų legenda pasakoja, kad baltos lelijos išaugo iš Dzeuso žmonos Heros pieno. Hera labai nekentė Heraklio, todėl nuo jos buvo paslėptas jo naujagimis. Hera, radusi vaiką, norėjo jį pažindyti, tačiau kūdikis įkando jai į krūtį. Pieno čiurkšlė tapo Paukščių tako galaktika, o iš kelių lašų, nukritusių ant žemės, išaugo lelijos. Krikščionybėje lelija yra laikoma Dievo Motinos gėle, kuri dažnai vaizduojama paveiksluose. Tai – skaistybės ir gailestingumo simbolis.
Lotosas
Tai – gėlė, panaši į leliją, kuri yra labai reikšminga Indijoje, Egipte ir Rytų Azijoje. Lotosas yra saulės, dieviškumo, tyrumo ir ramybės simbolis. Lotosas yra labai svarbus budizmo ir induizmo simbolikoje: Buda vaizduojamas ant lotoso žiedo, o Brahma – sėdintis ant lotoso lapo. Pasakojama, kad iš lotoso žiedo gimė egiptiečių saulės dievas RA. Pomirtinio gyvenimo dievas Ozyris vaizduojamas ant lotoso lapo, o šviesos dievas Horas – ant šios gėlės žiedo.
Pakalnutė
Senovės keltų pasakojimuose minima, kad pakalnutės – tai elfų brangenybės. Medžiotojai pamatė elfą su sunkiu nešuliu, todėl nutarė jį pasekti. Pasirodo, elfas nešėsi didžiulį perlą, kurį vėliau paslėpė po senu medžiu. Vienas medžiotojas bandė tą perlą pasiimti, tačiau jį palietus, didžiulis perlas pabiro į gausybė smulkesnių. Netrukus sulėkė gausybė žmonių, norinčių tuos perlus susirinkti, tačiau elfas juos pavertė gėlėmis. Krikščionybėje pakalnutės yra siejamos su liūdesiu – pasakojama, kad šios gėlės išaugo iš Dievo Motinos ašarų, kada Kristus buvo nukryžiuotas.
Parašykite komentarą